1.5. Kas daro įtaką mokėjimui mokytis?

Kiekvienas toliau aprašomas dalykas daro įtaką mokėjimui mokytis (ir mokymuisi apskritai) ir gali skatinti arba kliudyti mokytis. Kokioje situacijoje ir kaip tie dalykai paveiks mokymąsi, priklauso nuo to, kaip mokiniai tą dalyką suvokia ir priima, kaip reaguoja į jį. Norėdami geriau mokytis, mokiniai turėtų stiprinti teigiamai mokymąsi veikiančius dalykus ir silpninti tuos, kurie trukdo mokytis.

Pav. Veiksniai, darantys įtaką mokėjimui mokytis.

Vertybės

Vertybės yra vidinės nuostatos, kurios vieniems dalykams teikia didesnę pirmenybę nei kitiems, pagrindiniai įsitikinimai ar motyvai, lemiantys žmogaus veiklą. Turimų vertybių pagrindu kiekvienas žmogus kuria savo gyvenimą. Žmonių vertybių sistemos skirtingos, nes kiekvieno žmogaus vertybės individualios. Jos formuojasi vaikystėje ir paauglystėje, yra sunkiai keičiamos. Vertybių sistemos laikomasi nesąmoningai, ji sunkiai išreiškiama žodžiais, išorėje nematoma, bet atsiskleidžia per elgesį. Mokydamiesi mokytis mokiniai gali sąmoningai apmąstyti, ar jų vertybės yra naudingos jiems mokantis ir atmesti tas, kurios trukdo tobulėti.

Vertybės gali būti universalios (kilnumas, grožis, teisingumas, garbė), gali būti ir specifinės, pavyzdžiui, profesinės vertybės (saugus darbas, gamybinė veikla, rizika, vadovavimas kitiems ir pan.)

Vertybių įtaka mokymuisi neabejotina. Nuo to, kokią vietą tarp vertybių užima pats mokymasis, dažnai priklauso ir tai, ar mokomasi sėkmingai. Jeigu mokslas bei išsilavinimas yra vertybė mokinio vertybių sąraše, jis bus labiau motyvuotas mokytis. Bet ir kitos žmogaus vertybinės nuostatos gali stiprinti arba silpninti mokymosi motyvaciją.

Norint mokytis sėkmingai būtina turėti šias nuostatas:

• Vidinį poreikį bei teigiamą nuostatą mokytis ir tobulėti.
• Pasitikėjimą savimi.
• Ištvermę nepasiduoti, susidūrus su mokymosi trukdžiais.
• Norą padėti kitiems.
• Gebėjimą ieškoti kitų pagalbos.

Vertybių, būtinų mokėjimui mokytis stiprinti, sąraše itin svarbi asmeninė atsakomybė už mokymąsi; ši vertybė yra pagrindinė mokymosi sėkmės sąlyga.

Emocijos

Mokydamiesi žmonės patiria įvairių emocijų: ir gerų, ir blogų. Ir teigiamos, ir neigiamos emocijos gali aktyvinti mokymąsi arba mažinti norą mokytis, prisidėti prie sėkmingos ar nesėkmingos mokymosi biografijos. Kaip emocijos veikia mokymąsi priklauso nuo daugelio dalykų: vidinės mokinio būsenos ir mokymosi motyvacijos, mokymosi užduočių sudėtingumo, socialinės mokymosi aplinkos ir pan.

Mokantis patirtos teigiamos emocijos skatina teigiamą požiūrį į mokymąsi ir tuomet pats mokymasis duoda didesnę naudą. Su teigiamomis emocijomis susijusi informacija geriau įsidėmima ir atgaminama, nes žmogaus smegenys dėmesį pirmiausia atkreipia į emocinį krūvį turinčią informaciją. Tačiau pernelyg stiprios emocijos gali turėti ir priešingą poveikį, t.y., trukdyti mokytis.

Neigiamos emocijos, išgyventos mokymosi metu, atvirkščiai, dažniausiai trukdo mokytis toliau, veda į nusivylimą mokymosi rezultatais.

Itin neigiamai mokymąsi veikia nerimas, baimė ir frustracija. Šios emocijos kyla dėl įvairiausių psichologinių ar mokymo organizavimo priežasčių: kai menkai pasitikima savimi, negebama planuoti mokymosi proceso, negalima prisitaikyti prie bendramokslių mokymosi būdo, perdėtai nerimaujama dėl rezultatų, nėra suformuoti geri mokymosi įgūdžiai, kai atsiranda neatitikimas tarp keliamų reikalavimų ir mokinio fizinių ar protinių pajėgumų, reikalingų reikalavimams įvykdyti. Streso šaltiniu gali būti kiekviena mokymosi situacija, nes mokymasis visuomet yra iššūkis, kai reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų. Neigiamo streso apraiškos sunkina mokymąsi, mažina motyvaciją. Tačiau kartais stresas gali padėti įveikti mokymosi kliūtį, jeigu mokiniui užtenka fizinių ir dvasinių jėgų suvaldyti situaciją, rasti vidinių bei išorinių išteklių priimti galimą iššūkį.

Tam tikra mokymosi forma yra ir stresui priešinga būsena – atsipalaidavimas. Ilsėdamosi mūsų smegenys apdoroja informaciją, taigi žmogus mokosi ir tuomet, kai nesimoko. Atsipalaidavimas stiprina mokymosi motyvaciją, gebėjimą mokytis, atmintį daro imlesnę, atskleidžia kūrybiškumą. Specialistai pataria, kad prieš sėdant mokytis pirmiausia reikia atlikti atsipalaidavimo pratimų, po jų – keletą susikaupimo užduočių, o jau tuomet galima imtis pagrindinės mokymosi medžiagos.

Santykiai su bendramoksliais, mokytojais, artimaisiais

Mokėjimui mokytis įtaką daro mokinių bendradarbiavimas tarpusavyje, mokytojų (mokymosi pagalbininkų) ir kitų mokiniui svarbių žmonių (sutuoktinių, tėvų, kolegų) pagalba, jiems bendros vertybės, santykiai šeimoje, su artimaisiais, socialinio sluoksnio ir subkultūros ypatumai. Kartais mokiniai nesugeba tvarkytis su įsipareigojimais, duotais aplinkiniams, ir tai gali tapti mokymosi kliūtimi, mažinančia mokymosi motyvaciją.

Mokymesi itin svarbūs yra mokinio ir mokytojo santykiai, kuriantys psichologinį mokymosi klimatą, kuris priklauso nuo mokinio ir mokytojo/ judviejų savijautos būnant kartu. Kartais atrodo, kad už gerą mūsų savijautą klasėje atsakingas tik mokytojas. Deja, taip nėra. Gera savijauta klasėje kuriama kartu: mokiniai ir mokytojai, bendrai ieškodami randa išeičių iš pačių nemaloniausių situacijų. Visi esame patyrę, kad geri santykiai su mokytojais teikia malonių emocijų, mokymasis tampa malonesnis ir labiau įkvepiantis. O nemalonios situacijos ir konfliktai „atbaido“ nuo mokymosi, mažina arba visai sunaikina mokymosi motyvaciją. Ypatinga atsakomybė už psichologinę atmosferą tenka mokytojui, kuris mokymosi procese tampa mokymosi padėjėju, skatinančiu pagarbą ir pasitikėjimą grupėje, kuriančiu galimybę suaugusiam mokiniui būti savimi, jausti savo individualybę, tikinčiu, kad mokiniai geriausiai žino savo poreikius.

Mokymosi aplinka

Mokymosi kokybei įtakos turi tinkama mokymuisi aplinka. Susikurti palankią mokymosi aplinką – vadinasi, gebėti surasti vietą, kuri skatintų norą mokytis, sudarytų sąlygas koncentruotis (susitelkti) tik į mokomąjį dalyką.

Mokantis mokymo įstaigoje (klasėje ar praktinių darbų auditorijoje) mokymosi vietos pasirinkimas yra ribotas, beveik visada reikia prisitaikyti prie jau sukurtų sąlygų. Dažniausiai tokia aplinka padeda sutelkti dėmesį būtent tam dalykui, kurio mokomasi. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad visiems bendra aplinka gali vienam ar kitam mokiniui būti nepriimtina dėl asmeninių savybių (pavyzdžiui, mėgstančiam mokytis individualiai šioje mokymosi aplinkoje nėra tokios galimybės), mokymosi stiliaus (pavyzdžiui, mokinys norėtų skaityti, bet aplinka verčia klausytis), mokymosi medžiagos sudėtingumo ir apimties.

Mokantis namuose, mokymosi aplinką mokinys gali susikurti pats. Svarbu susitvarkyti aplinką taip, kad niekas netrukdytų mokytis: užsidaryti atskirame kambaryje, mokymuisi skirti laiką, kai jis yra vienas namuose (bendrabučio kambaryje). Ne pro šalį susikurti mokymosi ritualą: užsiplikyti kavos ar arbatos, įsijungti tinkamą muziką (jeigu manoma, kad foninė muzika padeda jam mokytis), užsidegti žvakę ir pan., kad mokymasis sietųsi su maloniais dalykais. Kiekvieną kartą sėdus mokytis, reikia užsibrėžti konkretų mokymosi tikslą: kiek ir ko šiandien reikia/norima išmokti, ką reikia padaryti.

Informacinės ir komunikacijų technologijos (IKT)

Mokėjimui mokytis tobulinti šiais laikais vis svarbesnis tampa internetas, intranetas, mokymosi platformos, virtualus mobilumas, internetinis ieškojimas (WebQuest), telemokymasis, mobilusis mokymasis, nes sudaro sąlygas tobulintis savarankiškai.

Naujosios informacinės ir komunikacijų technologijos praplėtė mokymosi erdvę ir atvėrė naujas mokymosi galimybes. Tačiau mokymasis taikant IKT reikalauja papildomų gebėjimų: gebėti mokytis savarankiškai (be mokytojų pagalbos), turėti skaitmeninio raštingumo ir informacijos tvarkymo įgūdžių, nes tik parsisiuntus medžiagos tam tikra tema turinį, dar nieko neišmokstama. Taigi egzistuoja glaudus abipusis ryšys tarp mokėjimo mokytis ir naujų informacinių technologijų taikymo mokantis. Tiems, kurie jau turi skaitmeninio raštingumo (ne tik socialinių tinklų naudojimo) bei savarankiško mokymosi gebėjimų, šiuolaikinės IKT yra tinkama mokymosi forma. Tačiau jeigu tokių gebėjimų stokojama, būtent mokymasis mokytis yra platforma naujoms žinioms ir įgūdžiams įgyti.

Mokymosi organizacijos kultūra

Svarbus vaidmuo ugdant mokėjimą mokytis tenka organizaciniams mokymosi mokytis aspektams, t. y. mokymosi organizacijos kultūrai.
Mokymo institucijos atsakingos už šiuolaikinę mokėjimo mokytis ugdymo(-si) struktūrą, kuri apima investicijas į mokytojų rengimą, mokymosi poreikių diagnozavimą ir edukacinį konsultavimą, ugdomąjį vadovavimą (koučingą) ir nuolatinę mokymo programų peržiūrą.