1.1. Mokėjimo mokytis kompetencijos svarba

Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. tyrimas rodo, kad svarbiausia permainų tendencija 2018-2020 metais bus kintanti darbo prigimtis ir lankstus darbas:

Šaltinis: http://www3.weforum.org/docs/WEF_Future_of_Jobs.pdf

Tyrimas atskleidžia, kad:

• Labiausiai reikalingos specialybės ir darbo vietos prieš 10 metų neegzistavo.
• 65 procentai vaikų dabar pradėjusių mokytis pradinėje mokykloje dirbs darbus, kurie kol kas neegzistuoja.
• 5 mln. darbo vietų bus prarasta iki 2020 dėl dirbtinio intelekto, robotų nanotechnologijų ir kitų socialinių ir ekonominių faktorių, kurie darbo vietoje pakeis žmogų.
• Tos pačios technologijos sukurtos apie 2,1 mln. naujų darbo vietų, tačiau jos bus susijusios su kitais gebėjimais (kompiuterija, matematika, architektūra, inžinerija ir pan.)

Tai reiškia, kad gebėjimų poreikiai nuolat kinta ir gyvenimas reikalauja nuolat atnaujinti kompetencijas ir įgyti naujų, nes turėtosios jau nebeatitinka naujų gyvenimo ir darbo sąlygų.

Pasaulio ekonomikos forumo prognozės dėl gebėjimų, reikalingų darbo vietoje rodo, kad labiausiai augs (net 52 %!) pažintinių gebėjimų poreikis:

* Paaiškinimai:

Pažintiniai gebėjimai apima: pažintinį lankstumą, kūrybingumą, loginį argumentavimą, problemų identifikavimą, matematinį argumentavimą, vizualizavimą;

Turinio įgūdžiai apima: aktyvų mokymąsi, žodinę ir rašytinę raišką, teksto suvokimą, IKT raštingumą;

Proceso įgūdžiai apima: aktyvų klausymąsi, kritinį mąstymą, savo ir kitų veiklos vertinimą ir gerinimą.

Visus įgūdžių apibūdinimus galima rasti čia (Appendix A): http://www3.weforum.org/docs/WEF_Future_of_Jobs.pdf.

Apibendrinant lentelės duomenis galima teigti, kad svarbiausias gebėjimas 2020 m. bus mokėjimas mokytis, kuris užtikrina kitų įgūdžių ir gebėjimų ugdymą.

Mokėjimo mokytis (gebėjimo mokytis) kompetencijos svarbą pabrėžia daug UNESCO, Europos Sąjungos ir Europos Tarybos dokumentų.
UNESCO suaugusiųjų švietimo konferencija CONFINTEA 1997 priėmė “Darbotvarkę ateičiai“, kurioje skatino sukurti strategijas, kurios „sudarytų galimybę žmonėms pritaikyti jų patirtį ir žinias atliekant diagnozę ir pasirenkant galimo veikimo kryptis“ ((Suaugusiųjų švietimas: diskusijų gairės. Hamburgo deklaracija. Darbotvarkė ateičiai: tarptautinė suaugusiųjų švietimo konferencija 1997 m. liepos 14-18 d., Hamburgas. Vilnius: LR švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, 1997.)). Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2000) pabrėžia, kad dabar svarbiausia kad visi mokytųsi mokytis ir gebėtų pasinaudoti daugybe prieinamos informacijos. Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo svarbą pabrėžia Komisijos Komunikatas „Suaugusiųjų mokymasis: Mokytis niekada ne vėlu“ (2006).

Lietuvos Vyriausybė ir Seimas taip pat atsižvelgia į pokyčius vykstančius pasaulyje, ir priima reikalingus dokumentus.

Pagrindiniai strateginiai dokumentai

Mokymosi visą gyvenimą memorandumas ((Mokymosi visą gyvenimą memorandumas. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/policy-strategies_en.htm))

Europos Komisijos dokumentas “Mokymosi visa gyvenimą memorandumas” buvo paskelbtas 2000 metais. Jo tikslas buvo paskatinti visos Europos diskusiją apie visapusišką mokymosi visą gyvenimą strategiją individualiu ir instituciniu lygiu asmeninio ir viešojo gyvenimo sferose. Čia pateikiame trumpą ištrauką, susijusią su bendrosiomis kompetencijomis.

4.1. Pirma tezė: nauji pagrindiniai įgūdžiai – visiems

Tikslas: garantuoti visuotinį ir nuolatinį mokymosi prieinamumą, kad būtų įgyjami bei atnaujinami įgūdžiai, reikalingi dalyvaujant žinių visuomenės gyvenime.

Tai XXI a. Europoje yra aktyvios pilietybės ir užimtumo pagrindas. Ekonominiai ir socialiniai pokyčiai modifikuoja ir modernina pagrindinius įgūdžius, kuriuos kiekvienas privalo turėti kaip minimumą, kad galėtų dalyvauti darbinėje veikloje, šeimos ir visų lygių visuomenės gyvenime – nuo vietos iki Europos. Nauji svarbiausi įgūdžiai, įrašyti Lisabonos Europos Tarybos išvadose (26 paragrafas), yra šie: informacinės technologijos (IT), užsienio kalbos, technologinė kultūra, verslininkystė ir socialiniai gebėjimai. Tai nėra išsamus sąrašas, bet jis apima svarbiausias sritis. Taip pat sąraše neparašyta, kad tradiciniai mokėjimo skaityti ir skaičiuoti įgūdžiai daugiau nėra svarbūs. Būtina pažymėti, kad tai ne mokyklinių dalykų ar disciplinų sąrašas. Čia apibūdinamos tarpdalykinės žinių ir kompetencijų sritys. Pavyzdžiui, užsienio kalbų mokymasis apima techninius, kultūrinius ir estetinius bendravimo gebėjimus. Bendrieji, profesiniai ir visuomeniniai įgūdžiai vis dažniau sutampa turinio ir funkcijos prasme.

Pradėdamas diskusiją, šis Memorandumas apibrėžia naujus pagrindinius įgūdžius, reikalingus aktyviai dalyvaujant žinių visuomenės ir ekonomikos gyvenime – darbo rinkoje ir darbe, sparčiame, tikrame bendruomenės ir demokratijos gyvenime. Žmogus privalo suvokti savo tapatybę ir gyvenimo tikslą. Kai kurie šių įgūdžių – pavyzdžiui, skaitmeninis raštingumas, – yra tikrai nauji, tuo tarpu kiti – pavyzdžiui, užsienio kalbos, – tampa vis svarbesni didesniam skaičiui žmonių nei anksčiau. Visuomeniniai įgūdžiai – pasitikėjimas savimi, kryptingumas, nebijojimas rizikuoti – taip pat tampa vis svarbesni, nes iš žmonių tikimasi daug autonomiškesnio elgesio, negu praeity. Verslininkystės įgūdžiai leidžia tiek patobulinti individualų darbą, tiek paįvairinti kompanijos veiklą; jie taip pat padeda kurti naujas darbo vietas egzistuojančiose įmonėse, ypač mažose ir vidutinėse, ir įsidarbinti pačiam. Dabar svarbiausia, kad kiekvienas išmoktų mokytis, prisitaikyti prie pokyčių ir naudotis informacijos gausybe. Darbdaviai nuolat reikalauja sugebėjimo mokytis ir sparčiai įgyti naujų įgūdžių, prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir aplinkybių.

Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų ((Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų. (2006/962/EC). http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:394:0010:0018:LT:PDF))

Svarbiausias ES dokumentas apie bendrąsias kompetencijas yra Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2006/962/EC). Čia pateikiame keletą esminių šios Rekomendacijos dalių, susijusių su mokėjimu mokytis.

Bendrieji gebėjimai

Šiame dokumente gebėjimai apibūdinami kaip nuo aplinkybių priklausančių žinių, įgūdžių ir požiūrių visuma. Bendrieji gebėjimai – tai visų žmonių asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai ir užimtumui reikalingi gebėjimai.

Orientaciniuose metmenyse nustatyti aštuoni bendrieji gebėjimai:
1) Bendravimas gimtąja kalba;
2) Bendravimas užsienio kalbomis;
3) Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse;
4) Skaitmeninis raštingumas;
5) Mokymasis mokytis;
6) Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai;
7) Iniciatyva ir verslumas; ir
8) Kultūrinis sąmoningumas ir raiška.

Visi bendrieji gebėjimai laikomi vienodai svarbiais, nes gali padėti gerai orientuotis žinių visuomenėje. Daugelis gebėjimų persipina ir papildo vienas kitą: vienai sričiai būdingi aspektai stiprina kitos srities gebėjimus. Svarbiausias mokymosi pagrindas – tai pagrindiniai kalbos, raštingumo, mokėjimo skaičiuoti bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžiai, o mokytis padeda mokymasis mokytis. Yra keletas sąvokų, kurios yra pritaikomos visose Orientacinių metmenų srityse: kritinis mąstymas, kūrybingumas, iniciatyvumas, problemų sprendimas, pavojaus įvertinimas, sprendimų priėmimas ir konstruktyvus jausmų valdymas vaidina pagrindinį vaidmenį ugdant visus aštuonis bendruosius gebėjimus.

Mokymasis mokytis

Apibrėžimas:

„Mokymasis mokytis“ reiškia gebėjimą atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse. Šis gebėjimas – tai mokymosi proceso ir poreikių supratimas, turimų galimybių nustatymas ir gebėjimas įveikti kliūtis siekiant sėkmingai mokytis. Šis gebėjimas reiškia, kad įgyjamos, apdorojamos ir įsisavinamos naujos žinios ir įgūdžiai, siekiama gauti pagalbą ir ja naudotis. Mokymasis mokytis įpareigoja mokinius remtis turima mokymosi ir gyvenimo patirtimi, naudoti ir pritaikyti žinias ir įgūdžius įvairiose situacijose – namuose, darbe, šviečiantis ir lavinantis. Motyvacija ir pasitikėjimas yra ypač svarbūs žmogaus gebėjimams.

Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:

Kai žmogus mokydamasis siekia konkrečių darbo ar karjeros tikslų, tuomet jis turėtų žinoti apie tiems tikslams būtinus gebėjimus, žinias, įgūdžius ir kvalifikaciją. Visais atvejais mokydamasis mokytis žmogus turi žinoti ir suprasti savo pasirinktas mokymosi strategijas, savo įgūdžių ir kvalifikacijos stipriąsias ir silpnąsias puses bei turi sugebėti ieškoti švietimo ir mokymo galimybių bei patarimų ir (arba) paramos, kurią jis gali gauti.

Siekiant įgyti mokymosi mokytis įgūdžių reikia, pirmiausia, įgyti pagrindinių bendrųjų įgūdžių, kaip antai raštingumas, mokėjimas skaičiuoti ir IRT įgūdžiai, kurie yra būtini toliau mokantis. Remdamasis šiais įgūdžiais asmuo turėtų sugebėti gauti, apdoroti ir įsisavinti naujų žinių ir įgūdžių. Tam reikia veiksmingai valdyti savo mokymosi, karjeros ir darbo situacijas ir ypač sugebėti toliau atkakliai mokytis, dėmesį skirti ilgai trunkantiems laikotarpiams ir kritiškai mąstyti apie mokymosi tikslus. Žmonės turėtų sugebėti skirti laiko savarankiškam ir organizuotam mokymuisi, o besimokydami taip pat bendradarbiauti, pasinaudoti nevienalytės grupės teikiamais privalumais ir dalintis tuo, ko jau išmoko. Asmenys turėtų sugebėti organizuoti savo pačių mokymąsi, įvertinti savo darbą ir, prireikus, ieškoti patarimų, informacijos ir paramos.

Teigiamas požiūris – tai motyvacija ir pasitikėjimas tolesniu mokymusi visą gyvenimą ir šio proceso sėkme. Į problemų sprendimą orientuotas požiūris sustiprina patį mokymosi procesą ir asmens gebėjimą įveikti kliūtis ir pokyčius. Noras pritaikyti turimą mokymosi ir gyvenimo patirtį bei smalsumas ieškant galimybių mokytis ir mokantis įvairiose gyvenimo situacijose yra ypač svarbūs teigiamam požiūriui sukurti.

Tarybos rezoliucija „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ ir Tarybos išvados dėl kompetencijų, kuriomis prisidedama prie mokymosi visą gyvenimą ir iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ įgyvendinimo

Toliau rutuliodama mokymosi visa gyvenimą ir bendrųjų kompetencijų idėją Taryba priėmė keletą dokumentų:

• • Tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. Rezoliuciją dėl “naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms” (2007/C 290/01) ((Tarybos 2007 lapkričio 15 d. Rezoliuciją dėl “naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms” (2007/C 290/01) http://publications.europa.eu/resource/cellar/b034348b-8112-4489-9709-69ea0afcdad4.0013.02/DOC_1 ))
  • Tarybos 2010 m. gegužės 11 d išvados dėl kompetencijų, kuriomis prisidedama prie mokymosi visą gyvenimą ir iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ įgyvendinimo (2010/C 135/03) ((Council conclusions of 11 May 2010 on competences supporting lifelong learning and the ‘New skills for new jobs’ initiative (2010/C 135/03) http://www.elgpn.eu/elgpndb/fileserver/files/47 ))

Čia pateikiame trumpą ištrauką iš Tarybos 2010 m. gegužės 11 d. išvados dėl kompetencijų, kuriomis prisidedama prie mokymosi visą gyvenimą ir iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ įgyvendinimo, kur atkreipiamas dėmesys į bendrųjų gebėjimų ugdymą visuose švietimo lygiuose.

Kompetencijų įgijimas ir tobulinimas yra itin svarbus siekiant pagerinti užimtumo perspektyvas ir padėti užtikrinti asmeninę realizaciją, socialinę aprėptį ir aktyvų pilietiškumą, nes asmens kompetencijos rodo jo gebėjimą veikti organizuotai sudėtingomis, besikeičiančiomis ir neprognozuojamomis aplinkybėmis. Kaip išdėstyta rekomendacijoje dėl bendrųjų gebėjimų, kompetentingas asmuo gali derinti žinias, gebėjimus bei nuostatas ir taikyti anksčiau išmoktus dalykus (nesvarbu, ar jie būtų išmokti per formalųjį ar neformalųjį mokymąsi arba savišvietą) bei juos panaudoti naujose situacijose […].
— Reikia stengtis parodyti, kad bendrosios kompetencijos yra svarbios visuose švietimo ir mokymosi lygiuose bei visuose gyvenimo etapuose bei situacijose. Reikia ne tik remti bendrųjų kompetencijų įgyvendinimą 2006 m. rekomendacijoje nustatytose srityse, bet dėmesys taip pat turėtų būti skirtas tam, kad būtų kuo geriau pasinaudota rekomendacija siekiant remti mokymąsi visą gyvenimą, privalomajam švietimui pasibaigus.
— Reikėtų labiau skatinti remti įvairių bendrųjų kompetencijų įgijimą, atnaujinimą ir tolesnį tobulinimą profesinio švietimo ir mokymo bei suaugusiųjų švietimo srityse.

TARYBOS REKOMENDACIJA 2018 m. gegužės 22 d. dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (Tekstas svarbus EEE) (2018/C 189/01) ((TARYBOS REKOMENDACIJA 2018 m. gegužės 22 d. dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (Tekstas svarbus EEE) (2018/C 189/01). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018H0604(01)&from=GA ))

Šioje rekomendacijoje bendrosios kompetencijos jau apibrėžiamos kitaip negu 2006 rekomendacijoje.

Orientaciniuose metmenyse nustatytos aštuonios bendrosios kompetencijos:

• raštingumo kompetencija,
• daugiakalbystės kompetencija,
• matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija,
• skaitmeninė kompetencija,
• asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija,
• pilietiškumo kompetencija,
• verslumo kompetencija,
• kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija.

Rekomendacijoje mokėjimo mokytis kompetencija yra asmeninės, socialinės ir mokymosi mokytis kompetencijos dalis.

Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija

Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija – tai gebėjimas apmąstyti savo elgesį, veiksmingai valdyti laiką ir informaciją, konstruktyviai dirbti su kitais, išlikti atspariam ir valdyti savo mokymąsi ir karjerą. Ji apima gebėjimą įveikti netikrumą ir sudėtingumą, išmokti mokytis, palaikyti savo fizinę ir emocinę gerovę, išlaikyti fizinę ir emocinę sveikatą, gebėti rūpintis sveikata ir gyventi į ateitį orientuotą gyvenimą, būti empatiškam ir valdyti konfliktus įtraukiame ir palaikymo kontekste.

Įgūdžiai yra šie: gebėjimas nustatyti savo pajėgumus, sutelkti dėmesį, įveikti sudėtingas užduotis, kritiškai mąstyti ir priimti sprendimus. Tai apima gebėjimą mokytis ir dirbti tiek kartu su kitais, tiek savarankiškai, organizuoti savo mokymąsi ir atkakliai jį tęsti, vertinti mokymąsi ir dalytis jo rezultatais, prireikus kreiptis pagalbos ir veiksmingai valdyti savo karjerą ir socialinius ryšius. Asmuo turėtų būti atsparus ir gebėti įveikti netikrumą ir stresą. Jis turėtų gebėti konstruktyviai bendrauti įvairiose aplinkose, dirbti komandoje ir derėtis. Tai, be kita ko, reiškia gebėjimą parodyti toleranciją, išreikšti ir suprasti skirtingus požiūrius, kurti pasitikėjimą ir jausti empatiją.

Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija ((Valstybinė 2013-2020 švietimo strategija. http://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tei/valstybine-svietimo-strategija_1))

Valstybinė švietimo strategija patvirtinta LR Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. Nutarimu Nr. XII-745. Čia pateikiamos kelios ištraukos, susijusios su nagrinėjama tema.

Strategijos tikslai:

13.1. pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai;

13.2. įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną;

13.3. užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius (toliau – trečiasis Strategijos tikslas). Teikti veiksmingą pedagoginę ir psichologinę pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų;

13.4. garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasirinkimą su valstybiniu planavimu.

Paryškintos teksto vietos reikšmingos mokėjimo mokytis požiūriu, ypač kai kalbame apie mokinius, kurių mokėjimas mokytis yra žemas. Tokių mokinių mokėjimo mokytis ugdymui būtina pagalba.

Strategija gana tiksliai apibūdina švietimo sistemos problemas ir bando rasti išeičių:

12.6. Iki šiol nepavyksta ugdymo proceso pakreipti, socialinių partnerių ir bendruomenių suburti esminėms kompetencijoms ugdyti. Vis dažniau susiduriama su motyvacijos mokytis stoka. Visuomenės pasitikėjimas švietimu yra gana geras, tačiau tai sudaro prielaidas ir dideliems lūkesčiams – norima, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškus žmones, asmenybes, aktyvius Lietuvos valstybės piliečius, išmanančius valstybės ir kaimyninių šalių istoriją bei kultūrą, norinčius siekti naujų žinių ir tobulėti, gebančius prisiimti atsakomybę už save ir valstybę. Šie lūkesčiai daug labiau negu anksčiau yra susiję su išskirtiniais reikalavimais mokytojams, dėstytojams ir dėmesiu jiems. Jų kompetencija, asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas ir noras nuolat tobulėti, gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos švietimo sėkmės matas. Todėl būtina atrasti paskatų ir sąlygų kurtis reflektuojančių, kūrybingų ir profesionalių mokytojų ir dėstytojų bendruomenėms […].

16.3. Gebėjimų vertinimo sandara neatitinka mokymosi visą gyvenimą realijų ir neskatina nuosekliai kaupti kompetencijų, nėra adekvati dalies kompetencijų savasčiai, netampa saviugdos ir savikontrolės priemone. 16.4. Visuomenė mažai žino apie naujausius ugdymo tikslus, siekiamas išugdyti kompetencijas, įteisintas oficialiuose dokumentuose, nes silpnai įtraukiama į jų formavimą. Vyrauja nuomonė, kad reikalingų kompetencijų, ypač susietų su kūrybiškumu, technologiniais praktiniais žinių pritaikymo gebėjimais, bendravimu, verslumu, organizuotumu ir kita, neugdoma arba neišugdoma, nes nesama šių kompetencijų įvertinimo ir pripažinimo mechanizmų.

20.1. Nedarbas ir emigracija meta iššūkį švietimui operatyviau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, padėti žmonėms greičiau susiorientuoti, atpažinti savo privalumus ir jais pasinaudoti ieškant darbo, gebėti savarankiškai valdyti karjerą, rinktis perspektyvesnes karjeros kryptis, savarankiškai kurti verslą ir savo darbo vietą. Švietimas turi atverti ir siūlyti įvairias mokymosi galimybes,padedančias žmogui tobulinti gebėjimus remiantis kvalifikacijomis ir visapusišku savęs tobulinimu, įgyjant pasitikėjimo savo jėgomis, atsakomybės už save, bendruomenę, valstybę ir aplinką […].

Mokymosi visa gyvenimą užtikrinimo strategija ((Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija. http://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/listing?date_from=&date_till=&text=ISAK-2795%2FA1-347&submit_lawacts_search=))

Strategija patvirtinta 2008 m. spalio 15 d. bendru Švietimo ir mokslo ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu (2008 m. spalio 15 d. Nr. ISAK-2795/A1-347).

Dalyje, apibūdinančioje mokymosi visa gyvenimą situaciją Lietuvoje, strategija atkreipia dėmesį į bendrųjų gebėjimų (kompetencijų) svarbą:

11.2. Neformalusis švietimas glaudžiai susijęs su asmenų bendrųjų gebėjimų lavinimu. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų bendrieji gebėjimai apibrėžiami kaip žmonių asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai ir užimtumui reikalingi gebėjimai, apimantys bendravimą gimtąja ir užsienio kalbomis, matematinius gebėjimus ir pagrindinius gebėjimus mokslo ir technologijų srityse, skaitmeninį raštingumą, mokymąsi mokytis, socialinius ir pilietinius gebėjimus, iniciatyvumą ir verslumą, kultūrinį sąmoningumą ir raišką.

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos įgyvendinimo veiksmų plane numatoma:

4. Gerinti asmenų gyvenimo kokybę ir integraciją į šiuolaikinę visuomenę, tolygiai visoje šalyje plėtoti neformalųjį neprofesinį ir savaiminį suaugusiųjų švietimą įvairių tipų suaugusiųjų švietimo ir kultūros įstaigose.

4.1. Rengti ir diegti mokymo programas, modulius, skirtus asmenų bendriesiems gebėjimams, pilietiškumui, sportiniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, karjeros valdymo, saugaus eismo kompetencijoms ugdyti.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ((Švietimo įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_query=&p_tr2=))

Švietimo įstatymas paskutinį kartą buvo pakeistas 2013 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. I-1489. Kompetencijos apibrėžiamos trečiajame straipsnyje, kuris įvardija švietimo tikslus, iš kurių, nors ir nėra aiškiai suformuluotas, tačiau aiškiai matyti siekis ugdyti mokėjimą mokytis.

3 straipsnis. Švietimo tikslai

Švietimo tikslai yra šie:

1) išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;

2) nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžiai kintančioje darbo rinkoje, perteikti technologijų, ekonomikos ir verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei darniai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

3) stiprinti visuomenės galias užtikrinant krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių darnų vystymąsi, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;

4) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

5) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos Respublikos piliečiui, Europos ir pasaulio bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui.

Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas ((Profesinio mokymo įstatymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404449))

Paskutinį kartą įstatymas keistas 2017 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. XIII-888. Įstatymo 3 straipsnis nustato profesinio mokymo sistemos tikslus. Įstatymas atkreipia dėmesį bendrųjų gebėjimų (o tai reiškia ir mokėjimo mokytis) svarbą.

3 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos tikslai

Profesinio mokymo sistemos tikslai:

1) sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, bendruosius gebėjimus, padedančius asmeniui įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti savo kvalifikaciją;

2) sudaryti sąlygas pripažinti asmenų kompetencijas ir (ar) kvalifikacijas, įgytas įvairiais būdais profesinio mokymo metu;

3) užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę;

4) užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, tarptautiniams kokybės standartams, kompetencijų vertinimo, kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;

5) užtikrinti profesinio orientavimo sistemos veiksmingą funkcionavimą.

Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas priimtas 2014 m. liepos 10 d. Nr. XII-1018. Įstatymas nurodo būtinybę ugdyti tiek profesines, tiek ir bendrąsias suaugusiųjų kompetencijas.

4 straipsnis. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi tikslai

Pagrindiniai neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi tikslai, atsižvelgiant į valstybės vykdomą kryptingą mokymosi visą gyvenimą plėtros politiką, nustatytas veiklos kryptis ir plėtros gaires, yra sudaryti sąlygas asmeniui:

1) tenkinti savišvietos poreikius;

2) lavinti kūrybines galias ir gebėjimus;

3) įgyti ir tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas;

4) tapti aktyviu demokratinės visuomenės nariu.

Lietuvos kvalifikacijų sandara ((Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=405326))

Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535. Šiame apraše apibrėžtos kvalifikacijos priskiriamos šiame apraše nustatytiems kvalifikacijų lygiams, kurie nusako funkcines, pažintines ir bendrąsias kompetencijas, būtinas panašaus sudėtingumo, savarankiškumo ir kintamumo veiklai atlikti. Kvalifikacijos lygių aprašai tiesiogiai nemini mokymosi mokytis kompetencijos, tačiau visa kvalifikacijų sandara akivaizdžiai remiasi suvokimu, kad viena iš svarbiausių kompetencijų asmens raidai yra mokėjimas mokytis. Jis būtinas perėjimui iš vieno kvalifikacijų lygio į kitą, bet lygiai svarbus ir judėjimui tame pačiame lygmenyje norint prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio reikalavimų.

Lietuvos kvalifikacijų lygių sąrašas

Apibendrinimas

• Pagrindinė permainų tendencija 2018-2020 metais bus kintanti darbo prigimtis ir lankstus darbas
• Būtina ugdyti bendruosius gebėjimus, padedančius asmeniui įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti savo kvalifikaciją
• Bendruosius gebėjimus sudaro:

1) Bendravimas gimtąja kalba;

2) Bendravimas užsienio kalbomis;

3) Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse;

4) Skaitmeninis raštingumas;

5) Mokymasis mokytis;

6) Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai;

7) Iniciatyva ir verslumas;

8) Kultūrinis sąmoningumas ir raiška.

• Darbdaviai nuolat reikalauja sugebėjimo mokytis ir sparčiai įgyti naujų įgūdžių, prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir aplinkybių.