4.3.4. Ieškomasis skaitymas

Ieškomasis skaitymas arba paieška – skaitymo būdas, kai tekste ieškoma konkrečios informacijos: datų, skaičių, vardų. Paieškos metu ignoruojama kita informacija, koncentruojamasi tik ties ta, kurios tuo metu reikia. Šiuo būdu skaitomi žodynai, katalogai ir panašūs tekstai.

Užduotis. Ieškomasis skaitymas.

Paskirtis

Ugdyti efektyvaus skaitymo gebėjimus.

Tikslas

Ugdyti gebėjimą naudotis ieškomuoju skaitymu.

Siekiami rezultatai

Atlikę šią užduotį, mokiniai Išsiaiškins, kaip naudotis ieškomuoju skaitymu.

Trukmė

Individualiai užduotį galima atlikti per 5 min.

Rezultatus aptarti su grupe reikėtų papildomai 5 min. Iš viso iki 10 min.

Pakvieskite mokinius susipažinti su Mokinio dalyje pateiktu tekstu „Žemė tėra viena!“ ir atsakyti į klausimus neskaitant viso teksto, tik atlikus paiešką. Galite parinkti ir duoti mokiniams savo dėstomo dalyko teksto dalį. Tuo atveju jums reikės suformuluoti klausimus, kokią informaciją jie turi surasti.

Klausimai informacijos radimui:

1. Kada ir kur įvyko pirmoji gamtosaugos konferencija?

2. Ką daro XIX a. įsikūrusios draugijos?

3. Kas buvo daroma gamtai susigrąžinti?

4. Ką XVIII a. apie gamtą sako fiziokratai?

Kai mokiniai baigs individualų darbą, bendroje grupėje išklausykite atsakymus į klausimus. Reikalui esant, nurodykite teisingus atsakymus:

1. 1913 m. Berne (Šveicarija).

2. Ginti kraštovaizdį arba istorijos paminklus, globoti miškus ir saugoti gamtą.

3. Ekologinės katastrofos tampa akivaizdžios tik po karo, iki tol tik nujaučiama, gąsdinama, kad jos gali kilti.

Apibendrindami akcentuokite, kad atliekant tokio pobūdžio užduotis (pvz. testus, kuriuose prašoma konkreti informacija) efektyviausia naudoti paieškos metodą.

Darbo lapas. Tekstas ieškomajam skaitymui

Žemė tėra viena!

1979 m. Banabos salos gyventojai Ramiajame vandenyne visiškai išnaudojo fosfatų telkinį, vienintelį savo turtą, kuris jiems buvo pragyvenimo šaltinis: dabar jiems lieka tik emigruoti. Ši liūdna istorija nūdieniam ekonomistams tapo simboliu; civilizacijos, kurios neišmoksta tvarkyti savo gamtos išteklių taip, kad jų užtektų ilgam, rizikuoja išnykti.

Tūkstančius metų ne vien klimatas, bet ir žmogaus darbas keitė aplinką. Dažnai, kaip kad Viduržemio jūros baseine jau antikos laikais, buvo sistemingai kertami miškai laivams statyti arba ganomos per didelės kaimenės, kurios nuskurdindavo ekosistemą.

Kitur – priešingai: pavyzdžiui, Alpių slėniuose arba Šiaurės jūros pakrantėse, buvo statomos sienos arba užtvankos; jos stabdė žemės eroziją ir krantų irimą.

XV a. pirmą kartą dailininkai ima tapyti realistinius peizažus – didžiųjų atradimų epochoje pradėta suvokti, kad galima daryti įtaką žmogų supančiam pasauliui. Jeigu galima jį nutapyti, vadinasi, galima jį ir suprasti, ir valdyti.

Nuo XVIII a. gamta pradedama gėrėtis. “Visa, kas natūralu, yra gera!” – sako fiziokratai, gamtoje matantys visokeriopų jėgų šaltinį. Politikoje ir šeimoje būtinas autoritetas, ekonomikos srityje – laisva konkurencija, auklėjant – nuoširdumas, o puoselėjant estetiką – nepaliestas Alpių peizažas; iš Alpių, beje, nusileido ir laisvės herojus – Vilis Telis! Todėl nereikia pasitikėti žmogaus kūriniais – jie yra dirbtiniai!

XIX a. pramonė neregėtai keičia kraštovaizdį, todėl amžiaus pabaigoje susikuria daugybė draugijų, kurios gina kraštovaizdį arba istorijos paminklus, globoja miškus ir saugo gamtą. Pirmoji tarptautinė Gamtosaugos konferencija įvyksta 1913 m. Berne (Šveicarija). Gamtai susigrąžinti statomi priemiesčiai, sodai, kuriami nacionaliniai parkai, netgi rengiamos gamtos bičiulių stovyklos. Pasigirsta kalbų apie miškų „mirtį“ dėl kažkokios paslaptingos ligos, kurią sukelia fabrikų dūmai.

Tačiau du pasauliniai karai visus tuos rūpesčius nustumia į šalį, o po karo, ėmus prikelti statinius iš griuvėsių ir karštligiškai statyti naujus pastatus, aplinkai nebeskiriama jokio dėmesio. Po pirmųjų per televiziją parodytų ekologinių katastrofų (…) visuomenėje kyla nerimas.

(Pagal Istorija 3. Vilnius: Baltos lankos, 1995)