Užduotis. Pastabų rašymas teksto paraštėse
Paskirtis
Ugdyti efektyvaus skaitymo gebėjimus.
Tikslas
Ugdyti pastabų rašymo paraštėse įgūdžius.
Siekiami rezultatai
Atlikę šią užduotį, mokiniai žinos, kaip rašyti pastabas teksto paraštėse.
Trukmė
Individualiai užduotį galima atlikti per 10 min.
Darbui su grupe užduočiai aptarti reikėtų papildomai 10 min. Iš viso 20 min.
Pastabų rašymas teksto paraštėse yra veiksminga priemonė informacijai įsidėmėti. Šią priemonę galima naudoti tiek skaitant tekstą, tiek klausant paskaitos ar pranešimo, jeigu gauta dalomoji medžiaga (tekstas, tezės ar skaidrės). Pastabos paraštėse sustiprina pabraukimo ar paryškinimo efektyvumą, o kartais būna netgi naudingesnės.
Rašyti pastabas galima įvairiai. Kartais jos skiriamos tik dėmesiui atkreipti į tam tikrą temą, pvz. Svarbu; Panaudojimas; Įdomu; Nesąmonė ir t.t.
Dažnai paraštėse užrašomi priminimai sau, ką reikėtų padaryti su toje vietoje esančia informacija, pvz. Išsiaiškinti! Palyginti! Rasti faktų pagrindimui! Kaip įrodyti? Kodėl??? ir pan. Tokios pastabos dažniausiai papildomai žymimos šauktukais ar klaustukais. Jas taip pat galima užrašyti trumpiniais, tačiau tuomet reikia įsidėmėti, kokią reikšmę suteikiame vienam ar kitam trumpiniui.
Pakvieskite mokinius perskaityti tekstą darbo lape. Galite parinkti tekstą iš savo dėstomo dalyko.
Instrukcija skaitymui:
1. Pabraukti ar paryškinti svarbias vietas.
2. Paraštėse padaryti papildomas žymas arba parašyti pastabas dėl pabrauktų vietų (kodėl jos pabrauktos).
Aptarimas.
Paprašykite pakomentuoti, kokią informaciją pabraukė ir ką pasižymėjo paraštėse. Kas jiems buvo svarbu?
Kaip žymėjo tai, kas jiems svarbu (kokiais žodžiais, ženklais, trumpiniais)?
Svarbu! Kaip ir braukiant ar ryškinant, taip ir rašant pastabas paraštėse atminkite, kad tai daryti galima tik tuomet, jeigu knyga, straipsnis ar kita medžiaga yra asmeninė nuosavybė. Jeigu medžiaga priklauso bibliotekai ar draugui, žymėti knygoje nemandagu ir negalima. Tokiais atvejais reikia sugalvoti kitokią išeitį, kaip pasižymėti sudominusią informaciją, pvz., pasidaryti kopiją ir tuomet žymėti visais įmanomais būdais, naudoti spalvotus lipnius lapelius, ant jų rašyti temas, pastabas, komentarus, lapelius prilipinti ties reikiama informacija; išsirašyti, konspektuoti.
Darbo lapas. Pastabų rašymas teksto paraštėse
Iš kur gimtadienių tradicijos
Kodėl mes švenčiame gimtadienius? Tai ne tik pretekstas gauti dovanų ir pasėdėti su draugais, tai ir galimybė mintimis sugrįžti ir į praėjusius metus, ir į gyvenimo pradžią… Juk jeigu nedalytume gyvenimo į dalis, negalėtume įvertinti savo laimėjimų ar pralaimėjimų. Kiekvieni mūsų gyvenimo metai savotiškai reikšmingi, o gimtadienis – tai stabtelėjimas prieš keliaujant toliau.
Visa žmonijos istorija rodo, kad toks stabtelėjimas būtinas ne tik žmogui, bet ir ištisoms tautoms. Žinoma, tautai ar šaliai metai – visai nereikšmingas laiko tarpas. Todėl anksčiau į praeitį buvo atsigręžiama per vadinamuosius jubiliejus.
Jubiliejai – tai senovės žydų šventė. Kas penkiasdešimt metų tauta pasinerdavo ne į šventės šurmulį, bet turėjo sustoti, metus praleisti mąstydama apie save ir pasaulį, suderinti kasdieninius ir dvasinius poreikius. Net ir žemei jubiliejiniais metais duodavo ramybę: niekas nearė, nesėjo, o savaime užaugęs derlius buvo aukojamas Dievui. Jubiliejiniais metais būdavo atleidžiamos visos skolos, kiekvienas galėjo nusimesti praeities pančius, pradėti gyvenimą kaip švarų lapą.
Romėnai apvertė visa tai aukštyn kojomis. Vietoj gilių apmąstymų – dainos, šokiai ir puotos. Tris dienas ir tris naktis vykdavo žaidynės, vaidinimai. Romos imperatoriaus pavaldiniai laikė jubiliejų nauju laiko atskaitos tašku, kai reikia ir galima nutiesti kelią į ateitį. Ir audringomis šventėmis jie klojo laimingus pamatus savo gerovei.
Mūsų protėviai buvo įsitikinę, kad gimimo dienas švęsti reikia labai rimtai. Jiems atrodė, jog svarbiausia – griežtai laikytis visų papročių, kad ateityje nepristigtų laimės, meilės ir net sveikatos.
Šiandien esame įsitikinę: kuo linksmiau atšvęsime gimtadienį, tuo geresni bus metai.
(Pagal populiariąją spaudą)