Jaunimo verslumui stiprinti – naujos politikos gairės Europoje

Europos Komisija paskelbė dokumentą „Politikos gairės iš Jaunimo verslumo politikos akademijos“ (Policy Pointers from the Youth Entrepreneurship Policy Academy), kuriame apibendrinamos OECD ir ES inicijuotos Jaunimo verslumo politikos akademijos (Youth Entrepreneurship Policy Academy – YEPA) metu išgrynintos rekomendacijos jaunimo verslumo politikai stiprinti Europos ir nacionaliniu lygmeniu.

Jaunimo verslumo situacija ES

Naujojoje analizėje akcentuojama, kad jaunimas rodo didelį susidomėjimą verslumu – apie 4 iš 10 jaunų europiečių nurodo norintys tapti verslininkais, tačiau tik maždaug 1 iš 20 realiai pradeda verslo veiklą, o iš jų vos pusė sugeba idėją paversti veikiančiu verslu.

Šį atotrūkį lemia kelios pagrindinės kliūtys:

● ribotos žinios apie verslo kūrimo etapus,
● sudėtinga prieiga prie finansavimo,
● mentorystės ir profesinių tinklų stoka,
● administracinė ir reguliacinė našta, ypač pradiniame etape.

Kas yra Jaunimo verslumo politikos akademija?

Jaunimo verslumo politikos akademija – tai Europos Komisijos ir OECD bendrai kuruojamas tarptautinis mokymosi ir politikos tobulinimo tinklas, kuriame dalyvauja daugiau nei 150 politikos formuotojų, programų vadovų, jaunimo verslininkų ir ekspertų.

Iniciatyvos tikslas – stiprinti jaunimo verslumo politikos kokybę, didinti jos poveikį ir užtikrinti, kad taikomos priemonės būtų grindžiamos realiais jaunų žmonių poreikiais.

YEPA veikla vyko per daugiau nei 20 teminių dirbtuvių, praktinių seminarų ir ekspertinių konsultacijų – nuo iniciatyvos pradžios 2023 m. iki baigiamosios konferencijos 2025 m. spalį. Šių veiklų metu buvo:

● analizuojamos jaunimo verslumą ribojančios kliūtys,
● lyginamos nacionalinės politikos,
● identifikuojamos veiksmingiausios paramos priemonės.

Pagrindinės politikos gairės ir veiksmai

Dokumente išskiriamos penkios pagrindinės politikos kryptys, padedančios kurti veiksmingesnę jaunimo verslumo ekosistemą:

● Bendradarbiavimas ir įtraukimas – politikos sprendimų kūrimas kartu su jaunais verslininkais ir suinteresuotosiomis šalimis, siekiant, kad priemonės būtų pritaikytos realiems poreikiams.
● Investicijos į jaunus verslininkus – didesnė ir lankstesnė finansinė parama, apimanti dotacijas, garantijas, rizikos kapitalą ir mišrius finansavimo instrumentus.
● Pasirengimas DI ir skaitmeniniam amžiui – jaunimo gebėjimų naudotis dirbtiniu intelektu, skaitmeninėmis technologijomis ir inovacijomis stiprinimas verslo kūrimo kontekste.
● Raiškių vaidmenų modelių sklaida – įvairių gyvenimo patirčių ir sėkmės pavyzdžių pristatymas per bendruomenių lyderius ir verslininkus, siekiant didinti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją.
● Vertinimo ir mokymosi priemonės – aiškios ir duomenimis grįstos politikos vertinimo sistemos, leidžiančios nustatyti, kas veikia, ir nuolat tobulinti intervencijas.

Dokumente taip pat pateikiami konkretūs politikos veiksmai, tokie kaip:

● išankstinis jaunimo poreikių vertinimas,
● jaunimo verslumo tinklų konsultavimas,
● informuotumo apie paramos priemones didinimas,
● individualizuotų paramos trajektorijų kūrimas – nuo idėjos iki verslo augimo.

Kodėl tai svarbu?

Jaunimo verslumas prisideda ne tik prie naujų darbo vietų kūrimo ir inovacijų, bet ir prie:

● socialinės įtraukties,
● regioninio vystymosi,
● Europos ekonominio atsparumo ilgalaikėje perspektyvoje.

Šios politikos gairės suteikia praktinį pagrindą nacionaliniams ir regioniniams sprendimų priėmėjams, siekiantiems kurti nuoseklias, įrodymais grįstas ir jaunimo realybę atliepiančias verslumo skatinimo priemones.

Visą dokumentą galite parsisiųsti čia