Dirbtinio intelekto raštingumas darbo vietoje: kaip suderinti įgūdžių politiką ir praktiką Europoje

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia Europos darbo rinką, o tai kelia naujų iššūkių ir galimybių darbuotojams, darbdaviams ir švietimo sistemoms. Cedefop naujienų serijoje „AI literacy at work: bridging skills, policy and practice in Europe’s digital transition“ aptariama, kodėl DI raštingumas yra svarbus ne tik IT specialistams, bet visiems darbuotojams, ir kaip politika gali būti efektyviau susieta su praktika.

DI raštingumas kaip politinis ir darbo rinkos prioritetas

Europos Komisijos ir Cedefop ekspertai pabrėžia, kad DI technologijų diegimas darbo vietose neturėtų sukelti atotrūkio tarp to, ką darbuotojai žino, ir to, ko jie turi išmokti:

– DI raštingumas – tai gebėjimas saugiai, atsakingai ir protingai naudotis DI įrankiais darbo procese ir kasdieniame gyvenime, o ne tik techninių žinių rinkinys.
– „Mes norime, kad DI būtų prieinamas – ne tik programuotojams ar inžinieriams, bet kiekvienam, kuris naršo skaitmeninį pasaulį“, – sakė Giulia Carsaniga iš Europos Komisijos Dirbtinio intelekto biuro (AI Office).

Toks požiūris ne tik skatina technologinę pažangą, bet ir stiprina pasitikėjimą visuomenėje bei demokratinį dalyvavimą, nes žmonės geriau supranta, kaip DI veikia jų darbo vietas ir kasdienius procesus.

Faktai: DI raštingumas darbo vietose

Remiantis Cedefop DI įgūdžių tyrimu(AI Skills survey):

– maždaug 1 iš 3 Europos darbuotojų jau dirba su DI įrankiais ar juos naudoja darbo vietoje.
– apie 40 % darbuotojų pripažįsta, kad jiems reikia papildomų DI susijusių gebėjimų, tačiau tik apie 15 % yra gavę formalių DI mokymų.
– tokia mokymosi spraga didžiausia tarp žemesnių kvalifikacijų darbuotojų, vyresnio amžiaus darbuotojų ir moterų, kas gali gilinti nelygybę darbo rinkoje, jei nebus imtasi veiksmų.

Šie duomenys pristatyti remiantis AI Skills survey – papildomu moduliu, susijusiu su Cedefop vykdomu European Skills and Jobs Survey (ESJS), konkrečiai jo antrąja banga (ESJS2). Tai vienas išsamiausių Europos masto tyrimų, analizuojančių, kiek ES darbuotojų naudoja dirbtinio intelekto technologijas darbo vietoje ir kaip DI keičia darbo turinį, gebėjimų poreikius bei mokymosi paklausą visoje Europos Sąjungoje.

DI raštingumas – daugiau nei techniniai gebėjimai

Cedefop ekspertas Konstantinos Pouliakas pažymėjo, kad DI transformuoja darbo turinį – naujos darbo vietos dažnai reikalauja ne tik techninių, bet ir bendrųjų / perkeliamųjų gebėjimų, tokių kaip:

– kritinis mąstymas ir sprendimų priėmimas;
– gebėjimas mokytis ir prisitaikyti;
– socialinės ir komunikacijos kompetencijos.

Tai reiškia, kad rengiantis DI revoliucijai, turėtų būti atsižvelgiama į platų gebėjimų spektrą, o ne tik į skaitmeninius įgūdžius.

Kaip politika ir praktika gali būti suderintos

Cedefop ir Europos Komisijos diskusijoje buvo pabrėžta:

– būtinybė modernizuoti profesinio mokymo programas, kad jos apimtų DI raštingumą kaip bendrųjų ir skaitmeninių gebėjimų dalį;
– įtraukti DI raštingumą į nuolatinio profesinio tobulinimo schemas;
– skatinti mokslo ir praktikos dialogą, kad politika būtų paremta realiais profesinio mokymo ir darbo rinkos poreikiais.

Išvados

DI raštingumas – daugiau nei technologinis gebėjimas: tai strateginė gebėjimų dalis, kuri padeda žmonėms saugiai, atsakingai ir efektyviai veikti pokyčių užkluptoje darbo rinkoje.

Cedefop duomenys rodo, jog kol DI technologijų taikymas auga, kompetencijų ugdymas turi sekti šiuos pokyčius, kad nebūtų gilėjanti nelygybė ir prarastos galimybės tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje.

Daugiau informacijos: https://www.cedefop.europa.eu/en/news/ai-literacy-work-bridging-skills-policy-and-practice-europes-digital-transition